Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba

LPOAT kreipimasis į LR sveikatos apsaugos ministrą dėl sveikatos politikos įgyvendinimo

Visame pasaulyje pripažįstama, kad sveikatos priežiūros ašis yra pacientas. Todėl labai svarbus vaidmuo tenka ir pacientų interesus ginančioms organizacijoms. Pacientų balsas turi būti išgirstas ir Lietuvoje. Pacientai turi teisę gerai žinoti apie sveikatos priežiūros problemas ir įsipareigojimus visuomenės sveikatos labui.

Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos (LPOAT) tikslas - aukštos kokybės, į pacientą centre orientuota, lygiateisė sveikatos priežiūra visoje Lietuvoje. LPOAT misija yra vienyti ir stiprinti vieningą pacientų balsą ir valią už geresnę sveikatos apsaugos ir priežiūros politiką. Taryba, bendradarbiaudama su visuomeninėmis ir valstybinėmis institucijomis, padeda spręsti ligų ir jų komplikacijų prevencijos, medikamentų, gydymo, psichologinės ir socialinės adaptacijos problemas. LPOAT teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos Seimui, Vyriausybei ir kitoms valstybės bei savivaldos institucijoms rengiant ir priimant naujus, keičiant ir papildant jau priimtus teisės aktus, susijusius su sergančių žmonių interesais. LPOAT palaiko ryšius su tarptautinėmis organizacijomis.

Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba įregistruota 2002 m. spalio 22 d. Nuo 2005 m. gegužės 9 d. LPOAT yra Tarptautinio pacientų organizacijų aljanso (IAPO) narė, o 2007 m. birželio 9 d. tapo Europos pacientų forumo (EPF) nare. Šiuo metu LPOAT vienija 30 organizacijų (artrito, astmos, Bechterevo, diabeto, epilepsijos, krūties, galvos smegenų, prostatos ir kitomis vėžio, nefrologinėmis, onkohematologinėmis, osteoporozės, sutrikusios psichikos, Parkinsono ligomis sergančių, žemaūgių, storulių, laringehtomuotų, stomuotų žmonių, nacionalinę donorų asociaciją, celiakijos ir maisto netoleravimo draugiją, akromegalija ir kitomis hipofizės, retomis onkologinėmis ligomis bei cistine fibroze sergančiųjų asociacijas). Apie 20 tūkst. jų narių šiandien atstovauja daugiau nei 1 mln. įvairiomis sunkiomis ligomis sergančiųjų interesams.

LPOAT padeda sergantiems žmonėms spręsti aktualius klausimus dalyvaudama LR Seimo sveikatos reikalų komiteto, Sveikatos apsaugos ministerijos Kolegijos, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos, Ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijų, Vilniaus ir Kauno regioninių biomedicininių tyrimų etikos komitetų bei įvairių darbo grupių veikloje. Ji rūpinasi laiku gauti iš valdžios institucijų pacientų organizacijoms reikiamą objektyvią informaciją. Glaudus bendradarbiavimas su LR Seimu, Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo bei kitomis ministerijomis, Valstybine ligonių kasa, dalijantis abipusiškai vertinga informacija, aptariant svarbiausius klausimus, padeda rasti geriausius uždavinių sprendimo būdus. LPOAT veikla labai gerai vertinama tarptautinėse organizacijose. 2009 m. LPOAT pirmininkė išrinkta Europos pacientų forumo valdybos nare, o 2011 m. perrinkta dar vienai kadencijai.
Sveikatos apsaugos sistemos problemas būtina spręsti kompleksiškai su visais partneriais. Todėl kreipiamės į tautos atstovus ir raginame prisiimti atsakomybę, kad nebūtų pažeistos įstatymais įtvirtintos pacientų teisės, būtų įgyvendinami jų poreikiai ir, kad pacientų pasiūlymai įgautų prioritetinę svarbą. Todėl būtina:
1.    užtikrinti sveikatos politikos tęstinumą ir nepriklausomumą nuo politinių partijų kaitos, įgyvendinant strateginius sveikatos politikos dokumentus, tame tarpe LR Seimo 2011-06-07 nutarimu Nr. XI-1430 patvirtintus Lietuvos sveikatos sistemos 2011-2020 metų plėtros metmenis;
2.    užtikrinti, kad visi Lietuvos pacientai turėtų teisę į laiku teikiamą kokybišką sveikatos priežiūrą;
3.    užtikrinti pacientams teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą (tiek valstybinę, tiek privačią) ir gauti apmokėjimą už paslaugas iš ligonių kasų (PSDF biudžeto) vienodais pagrindais;
4.    neriboti teisės žmonėms, mokantiems įmokas į PSDF biudžetą, susirgus gauti šio fondo kompensuojamą medicininę pagalbą toje gydymo įstaigoje, kurią jie patys pasirinko;
5.    spartinti privačios praktikos plėtrą, įgyvendinant Pirminės sveikatos priežiūros politiką, strategiją ir programą, kuri skatintų kokybiškų paslaugų laisvą pasirinkimą ir savalaikį prieinamumą, trumpintų sveikatos paslaugų laukimo eiles;
6.    užtikrinti, kad sveikatos priežiūros paslaugos būtų teikiamos visiems sergantiesiems, nė vieno nediskriminuojant ir neišskiriant nei pagal gyvenamąją vietą, nei socialinę padėtį ar pajamas;
7.    daugėjant senyvo amžiaus žmonių, didėja ir Privalomojo sveikatos draudimo išlaidos. Todėl būtina dalintis atsakomybe tarp sveikatos ir socialinio sektorių, įvertinant realaus slaugos ir palaikomojo gydymo bei globos poreikį senyvo amžiaus žmonių sveikatos ir socialinės priežiūros plėtrai;
8.    užtikrinti, kad sveikatos politika vadovautųsi holistiniu požiūriu į pacientų poreikius. Daugeliui sergančiųjų lėtinėmis ligomis reikia įvairių paslaugų ir paramos visą gyvenimą, ypač kai liga tampa stigmos ar izoliacijos priežastimi;
9.    didinti PSDF biudžeto pajamas, atsižvelgiant į BVP augimą, bei, įvertinus sveikatos priežiūros paslaugų poreikį, užtikrinti tolygų lėšų paskirstymą už suteiktas sveikatos paslaugas visoje šalyje;
10.    apskaičiuoti ir patvirtinti realius (sąnaudomis pagrįstus) sveikatos priežiūros paslaugų įkainius ir siekti, kad jie būtų ne mažesni nei ES šalių vidurkis;
11.    įvesti Papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą bei sudaryti jam veikti palankias sąlygas. Tai padėtų išvengti neoficialių mokėjimų už sveikatos priežiūros paslaugas valstybinėse medicinos įstaigose;
12.    palaikyti ambicingą ES strategiją teikti pacientams būtiną kokybišką informaciją apie jiems skiriamą gydymą ir vaistus. Tai yra pagrindinis veiksnys, užtikrinant orientuotą sveikatos priežiūrą pacientams;
13.    plėsti sveikatos priežiūros paslaugas, skatinant sveikatos priežiūros personalą už savalaikę ligų ir jų komplikacijų prevenciją, kokybiškai ir saugiai teikiamas paslaugas, pagarbą ir dėmesį pacientui;
14.    įgyvendinti Nacionalinės pacientų saugos platformos rekomendacijas; įvesti Žalos pacientų sveikatai atlyginimo be kaltės modelį;
15.    LR sveikatos apsaugos ministerijai nuolat bendradarbiauti, keičiantis objektyvia informacija, ir finansiškai remti pacientų organizacijas, propaguojant lėtinių neužkrečiamųjų ligų prevenciją.
     Tiek pacientų, tiek medikų ir sprendimus priimančių žmonių išrinktos valdžios atstovų tikslas turi būti bendras - tobulesnė ir pacientui draugiškesnė, prieinama, saugi ir kokybiška sveikatos priežiūra.
Tikimės, kad Lietuvos, pasirinkusios demokratijos kelią, sveikatos sistemos politika bus formuojama ir įgyvendinama, vadovaujantis laisvo pasirinkimo, sąžiningos konkurencijos, pagrįstumo, lygiateisiškumo, skaidrumo bei sveikatos politikos tęstinumo ir nuoseklumo, nepriklausomai nuo politinių partijų įtakos ir kaitos, diegant efektyvius vadybos ir ekonomikos principus, sekant pažangiausių Europos valstybių pavyzdžiu, gerbiant ir užtikrinant pacientų teises į sveikatos apsaugą, oficialiai įtraukiant pacientus į ES ir nacionalinius sveikatos projektus bei politiką, ir, kad pacientai taps lygiaverčiais partneriais.

Vida Augustinienė

Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė
Europos pacientų forumo valdybos narė