„Pagal teisės aktus, stacionare pacientas turi būti aprūpintas visais reikalingais vaistais ir įranga, tad, jei gydytojas liepia ką nors nusipirkti, žmogus turėtų išsaugoti kvitus, dar geriau – išsirašyti sąskaitą-faktūrą ir paskui pateikti Teritorinei ligonių kasai, kuri gali įpareigoti įstaigą grąžinti pacientui pinigus“, – sakė SAM atstovas.

- Dauguma žmonių nežino, už kokias paslaugas reikia mokėti, skundžiasi, kad gydymo įstaigose jiems liepia pirkti lašines, vienkartines higienos priemones, vaistus. Ne paslaptis, kai kurie gydytojai tuo naudojasi.

- Iš tiesų, kai kurios gydymo įstaigos tokiu būdu taupo savo lėšas – nurodo pacientams nusipirkti tai, kuo pačios privalo pasirūpinti, todėl manome, kad visų pirma pacientai turi žinoti, už ką jiems nereikia mokėti, nes už paslaugas mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų, ir už ką, pagal nustatytus teisės aktus, reikia mokėti.

Ši informacija viešinama Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės ligonių kasos prie SAM interneto tinklalapiuose, žiniasklaidoje. Gyventojų prašome – prieš atverdami piniginę pasidomėkite, ar tikrai už paslaugą reikia mokėti, primokėti papildomai.

- Tačiau žmogui, ypač sunkiai sergančiam, nėra lengva susigaudyti – ką gydytojas pasako, tą jis ir daro. O kad žmogiškai paaiškintų, patartų, nukreiptų – paprasčiau atsilyginti, juolab, kad „gydytojams neatlyginama už jų darbą“.

- Kai dirbau Ligonių kasose, ateidavo daug žmonių skųstis, kad gulint stacionare jiems reikėjo pirkti priemones, vaistus. Tačiau, kai pasakydavau, kiek konkrečiai už jų gydymą buvo sumokėta iš PSDF, jie labai nustebdavo, nes ligoninėje girdėdavo, kad Ligonių kasa labai mažai moka, neužtenka pinigų priemonėms ir pan.

Tačiau kai vienam žmogui pasakiau, kad už jo sąnario endoprotezavimą iš PSDF įstaigai sumokėta apie 5 tūkst. litų, jis negalėjo atsistebėti, sakė: „Jei būčiau žinojęs, būčiau nepirkęs ir to kelis šimtus kainuojančio operacinio paketo, be kurio gydytojas sakė, kad net neoperuos“.

Gydymo įstaigos yra įpareigotos skelbti, kokios paslaugos apmokamos iš PSDF. Ta informacija visur iškabinta, bet argi mes skaitome? Mes gi tikime daktarais. Jei sako, kad Ligonių kasa skiria labai mažai pinigų vaistų išrašymui, ligonis tiki ir galvoja – jei duosiu daktarui pinigų, gal man išrašys. Tačiau tai – jau pinigų prievartavimo momentas.

Jei sako, kad pagal ligą priklausytų siuntimas reabilitacijai, bet priduria, kad va, mes čia esame labai suspausti – vėl ligonis supranta, kad reikia duoti, tada jį išsiųs į sanatoriją. Taip ir būna – ligonis duoda gydytojui į kišenę, gydytojas išsiunčia į reabilitaciją.

Kalbant apie neoficialius mokėjimus – gydytojo etika čia neabejotinai svarbus veiksnys. Kita vertus – spręstinos ir socialinės medicinos personalo problemos, tačiau kol nepasikeis pacientų, medikų požiūris į neoficialų mokėjimą, kol tai nebus suprantama kaip nusikalstama veika, tol atlyginimų kėlimas ir kitų socialinių garantijų užtikrinimas nepriartins problemos sprendimo.

Gydytojams primoka beveik pusė gyventojų

2009-ųjų pabaigoje Sveikatos apsaugos ministerijos atlikta apklausa parodė, kad 47 proc. gyventojų yra neoficialiai atsilyginę už paslaugas medicinos darbuotojams. Iš jų 39 proc. davė pinigų, 24 proc. dovanų, dažniausiai saldumynų, šokolado, alkoholio, kavos, arbatos, gėlių.

Apklausos duomenimis, dažniau su medikais neoficialiai atsiskaitinėjo 35-54 metų žmonės, turintys aukštesnį išsimokslinimą, dirbantys, vadovai, rajonų centrų gyventojai.

Tarp 50 proc. pacientų, kurie teigė nedavę gydytojams pinigų ar dovanų, dauguma 18-24 metų asmenys, gyventojai su pradiniu, pagrindiniu išsimokslinimu, nedirbantys, moksleiviai, studentai.

Pasidomėjus, kodėl pacientai neoficialiai davė pinigų ar dovanų medicinos darbuotojams, paaiškėjo, kad 43 proc. gydytojus papirkinėjusių ligonių tikėjosi taip sulaukti geresnės, 14 proc. - kokybiškesnės paslaugos. 12 proc. davusiųjų argumentas, kad taip daro visi, 11 proc. manė, kad be neoficialių mokėjimų paslauga nebūtų suteikta.

12 proc. apklaustųjų teigė, kad medicinos darbuotojai netiesiogiai davė suprasti pageidaujantys, kad jiems būtų atsilyginta.

Panašaus pobūdžio apklausą ministerija ketina atlikti ir šiemet.

Parengta pagal www.delfi.lt informaciją